5. Hatthakasutta½

35. Eva½ me suta½– eka½ samaya½ bhagav± ±¼aviya½ viharati gomagge si½sap±vane paººasanthare. Atha kho hatthako ±¼avako jaªgh±vih±ra½ anucaªkamam±no anuvicaram±no addasa bhagavanta½ gomagge si½sap±vane paººasanthare nisinna½. Disv± yena bhagav± tenupasaªkami; upasaªkamitv± bhagavanta½ abhiv±detv± ekamanta½ nis²di. Ekamanta½ nisinno kho hatthako ±¼avako bhagavanta½ etadavoca– “kacci, bhante, bhagav± sukhamasayitth±”ti? “Eva½ kum±ra, sukhamasayittha½. Ye ca pana loke sukha½ senti, aha½ tesa½ aññataro”ti.
“S²t±, bhante, hemantik± ratti, antaraµµhako himap±tasamayo, khar± gokaºµakahat± bh³mi, tanuko paººasantharo, vira¼±ni rukkhassa patt±ni, s²t±ni k±s±y±ni vatth±ni, s²to ca verambho v±to v±yati. Atha ca pana bhagav± evam±ha– ‘eva½, kum±ra, sukhamasayittha½. Ye ca pana loke sukha½ senti, aha½ tesa½ aññataro”’ti.
“Tena hi, kum±ra, taññevettha paµipucchiss±mi. Yath± te khameyya tath± na½ by±kareyy±si. Ta½ ki½ maññasi, kum±ra, idhassa gahapatissa v± gahapatiputtassa v± k³µ±g±ra½ ullitt±valitta½ niv±ta½ phusitagga¼a½ pihitav±tap±na½. Tatrassa pallaªko gonakatthato paµikatthato paµalikatthato kadalimigapavarapaccattharaºo [k±dalimigapavarapaccattharaºo (s².)] sa-uttaracchado ubhato lohitak³padh±no; telappad²po cettha jh±yeyya [j±leyya (ka.)]; catasso ca [tasseva (ka.)] paj±patiyo man±p±man±pena paccupaµµhit± assu. Ta½ ki½ maññasi, kum±ra, sukha½ v± so sayeyya no v±? Katha½ v± te ettha hot²”ti? “Sukha½ so, bhante, sayeyya. Ye ca pana loke sukha½ senti, so tesa½ aññataro”ti.
“Ta½ ki½ maññasi, kum±ra, api nu tassa gahapatissa v± gahapatiputtassa v± uppajjeyyu½ r±gaj± pari¼±h± k±yik± v± cetasik± v± yehi so r±gajehi pari¼±hehi pari¹ayham±no dukkha½ sayeyy±”ti? “Eva½, bhante”ti.
“Yehi kho so, kum±ra, gahapati v± gahapatiputto v± r±gajehi pari¼±hehi pari¹ayham±no dukkha½ sayeyya, so r±go tath±gatassa pah²no ucchinnam³lo t±l±vatthukato anabh±vaªkato ±yati½ anupp±dadhammo. Tasm±ha½ sukhamasayittha½.
“Ta½ ki½ maññasi, kum±ra, api nu tassa gahapatissa v± gahapatiputtassa v± uppajjeyyu½ dosaj± pari¼±h±…pe… mohaj± pari¼±h± k±yik± v± cetasik± v± yehi so mohajehi pari¼±hehi pari¹ayham±no dukkha½ sayeyy±”ti? “Eva½, bhante”ti.
“Ye hi kho so, kum±ra, gahapati v± gahapatiputto v± mohajehi pari¼±hehi pari¹ayham±no dukkha½ sayeyya, so moho tath±gatassa pah²no ucchinnam³lo t±l±vatthukato anabh±vaªkato ±yati½ anupp±dadhammo. Tasm±ha½ sukhamasayitthan”ti.
[C³¼ava. 305; sa½. ni. 1.242] “sabbad± ve sukha½ seti, br±hmaºo parinibbuto;
yo na limpati [lippati (s². sy±. ka½. ka.)] k±mesu, s²tibh³to nir³padhi.
“Sabb± ±sattiyo chetv±, vineyya hadaye dara½;
upasanto sukha½ seti, santi½ pappuyya cetaso”ti. Pañcama½.